Valdymo sistema

Depresija yra viena ið labiausiai paplitusiø psichiniø ligø. Kad ji taip pat medþiotø suaugusius, bet ir maþesnius. Deja, pats sunku iðspræsti paskutinæ ligà. Jis visada yra veiksmingas ir blogas. Vis dëlto verta apsvarstyti, kas yra daþniausiai pasitaikantys simptomai. Kadangi ðis negalavimas daþnai painiojamas su paprastu chandra ar blogesne nuotaika.

Depresija yra ilgalaikë bloga nuotaika. Pacientas nenori atlikti namø ruoðos darbø ir vargu ar kada nors naudoja energijà ar energijà. Jis greièiausiai yra vienatvëje ir slepiasi namø kambaryje. Kad jis ávykdytø socialinius ávykius, net jei jis juos paliko. Be to, þmonës su depresija daþnai ignoruoja savo pareigas. Jie nesusijæ su savimi ar savo ðeimomis. Todël depresija neigiamai veikia ne tik pacientà, bet ir jo paèiø. Yra skundas, kurio simptomai iðlieka ilgai. Taigi, jei ðiandien esame laikina, blogesnë nuotaika, tai nereiðkia, kad mes esame depresija. Kartais pakanka laukti tokio momento, kad vël galëtumëte mëgautis gyvenimu. Deja, tuo ilgiau mokate tokià prastesnæ nuotaikà, ji turëtø mums taip daug dëmesio skirti. Tada daug kà nuvykti á tinkamà specialistà, kuris tikriausiai yra psichologas ar psichiatras. Toks gydytojas, atlikdamas iðsamià analizæ ir konferencijà, bute nustato, ar tam tikras pacientas yra tikrai depresija. Ir jei taip atsitinka, tinkamas gydymas turi bûti pritaikytas pacientui. Gerus rezultatus èia duoda, pavyzdþiui, psichoterapija. Psichoterapeutas Krokuva per iðsamius pokalbius pripaþásta paciento problemø prieþastá. Ir tai yra svarbiausias þingsnis, kuris veikia bet kokiame gydyme.

Todël verta reguliariai iðnagrinëti mûsø kûnà. Mums svarbu ne tik fizinë sveikata, bet ir psichinë sveikata. Jei mes jaustume gerai, mes neturime dideliø problemø vykdant tam tikras funkcijas. Tuomet verta tai rûpintis.